Liublino vaivadija yra centrinėje-rytinėje Lenkijos dalyje. Ji ribojasi su šiomis provincijomis: Palenkės, Mazovijos, Świętokrzyskie ir Podkarpackie provincijomis. Liublino regionas yra kaimyninis su Baltarusija ir Ukraina. Vakarinė riba yra Vyslos upė, o rytinė riba yra Bugo upė.
Liublino regionas priklauso trims pagrindinėms Lenkijos kraštovaizdžio zonoms, kurios čia turi aiškias natūralias ribas. Centrinę dalį užima žemės, kurios yra pietinės Lenkijos aukštumos dalis, t. Y. Liublino aukštuma su daugybe tarpeklių ir upių slėnių, Roztocze – aukščiausias Liublino regiono taškas yra čia – Wapielnijos kalva (387 m virš jūros lygio), Volynės aukštuma su pelkėtomis vietomis, durpynai ir ežeras. Aukštumos šiaurėje yra Centrinės Lenkijos žemumų juosta iš pietryčių gabalas Mazowiecka žemumos, Pietų Palenkės žemumos, Polesie Lubelskie ir iš dalies Polesie Wołyński. Iš pietinės aukštumos dalies yra papėdžių diržas, o šiaurinė Sandomierzo baseino dalis priklauso Liublino regionui. Pagrindinės Liublino regiono upės yra: Wisła, Bug ir Wieprz, taip pat Bystrzyca, Huczwa ir Krzno. Liublino aukštupyje yra retas upių tinklas, o aplink Liubliną esančioms vietovėms gresia vandens trūkumas. Polesie, ypač pietinė jo dalis, turinti daugybę ežerų (68 Łęczyńsko-Włodawska lygumos ežerai), iš kurių didžiausi: Uściwierz (2,8 km²) ir Wytickie (2,7 km²) sudaro didelę vandens atsargą. Giliausi ežerai yra: Piaseczno (giliausioje vietoje – 38,8 m), Białe (apie 35 m), Krasne (apie 34 m) ir Zagłębocze (23 m).
Liublino vaivadija priklauso mažiausiai miškingoms teritorijoms Lenkijoje, miškai sudaro 21,7% viso jos ploto (Lenkijoje vidurkis yra 28,5%). Žemiausias miškų plotas atsiranda Liublino ir Vakarų Aukštupio aukštumose dėl derlingos žemės ūkio paskirties dirvos. Miškingiausioms regiono vietovėms priskiriami lenkai: Janowski (38,1%), Biłgoraj (37,9%) ir Włodawski (37,3%). Vyrauja spygliuočių medynas (apie 75%). Didžiausi miškų kompleksai Liublino regione yra: Puszcza Solska, Lasy Janowskie, Parczewskie ir Włodawskie.
Liublino vaivadijoje yra du nacionaliniai parkai: Poleski ir Roztoczański, o 17 kraštovaizdžio parkų: Chełmski, Kazimierski, Kozłowiecki, Krasnobrodzki, Krzczonowski, Janowskie Forests, Nadwieprzański, Podlaski Przełom Buguzie, Pozyczeki, Soleland Łęc. Strzelecki, Szczebrzeszyński ir Wrzelowiecki. Liublino vaivadijos klimatą sukuria besitęsiančios žemyninio ir vandenyno oro masės. Jam būdingi dideli metinių temperatūrų svyravimai, karšta vasara ir šaltos žiemos bei nedideli krituliai – metinis kritulių kiekis yra 550–650 mm, vegetacijos laikotarpis yra 205–210 dienų.
Straipsnis pateiktas iš portalo: http://www.turystyka-pojezierze.pl/
